- tobytis
- ×tóbytis, -osi (-ijasi; -yjasi), -ėsi (-ijosi, -yjosi) (vok. toben) 1. J, K, Kos37, PŽ, Tn, Kv, Lkv, Trg, Gdž triukšmauti, trankytis, siausti, šėlti, išdykauti: Vaikas prie motynos iš meilės kabarijas tóbydamos JII2. Ko čia dabar tóbais?! Vdžg. Netóbykis – valgyti jug reik Štk. Ir tóbysias kaip šunaitis Žr. Vaikai, netóbykiatės, galvas parsiskelste! Žgč. Gana čia tóbytis, išdykaut Skr. Tie šunys nesipeša, teip tik tóbyjas, i gana NmŽ. Vaikai, nesitóbę eikit lauk žaist! Rs. Tóbijas ir tóbijas kiaurą dieną Grg. Tas kiemas (kaimas) būtent turėjo kapines, ant kurių kas naktį numirėliai atsikėlę baisingai tóbydavos Sch187. Besitobydamas koją pasinarino LC1889,17. 2. trankytis, baladotis (ppr. naktimis): Mes tóbėmės par naktį, o jūs miegojot Jrb. Bardavo ir bardavo jis visus, kad geria, kad į vakaruškas eina, kad par naktį tóbosi Stak. Papratęs naktimis tobyties, baldyties Klp. Kur tóbaisi naktim?! Snt. ^ Ko tobais kai žydas par naktis?! LTR(Vdžg). 3. tyčiotis: [Kryžeiviai] iš apmaudo tobijos iš pagonių sugautinių S.Dauk. \ tobytis; atsitobyti; išsitobyti; nusitobyti; parsitobyti; susitobyti
Dictionary of the Lithuanian Language.